- šluina
- 2 šlùina scom. (1) K.Būg, KŽ 1. prastai apsivilkęs, apsileidęs žmogus: Tu geresnių svečių turi, ne aš šlùina vadalosiuos po kojų J. Merga šluina, t. y. prastais drabužiais apsirėdžiusi J. 2. Š, NdŽ, FrnW valkata, dykūnas.
Dictionary of the Lithuanian Language.